Faraono šuo
Istoriniuose šaltiniuose pats seniausias naminis šuo yra minimas- faraonų šuo. Buvo rastas diskas kuriame pavaizduoti du šunys medžiojantys antilopes gazeles, manoma, kad tai buvo viena iš žaidynių dalis, kuri vyko 4000 metų pr.m.e. Šio šuns istorinė kilmė labai domino Egipto archeologus ir tai buvo vienas iš pagrindinių tyrinėjimo objektų.
Dievas Anubis
Mokslininkai padarė tokias prielaidas, kad faraonų šuo galėjo kryžmintis su įvairiomis šuninių (Canidae) genties gyvūnais, kaip antai elegantiškos išvaizdos Canis Doerdelis atstovu, bei gražias kojas turinčiu Egipto vilku (Canis Lupaster)
Canis Lupaster
bei ilga snukį turinčiais, stačiomis ausimis, Egipte gyvenusiai laukiniais šunimis. Šie šunys buvo beveik autentiški Egipte egzistavusiems Dievams.
Šie šunys be galo buvo mėgiami karalių ir didikų už jų ištikimybę, sugebėjimą medžioti, jie buvo labai patikimi draugai, todėl neretai juos vaizduodavo raižiniuose. 1935 metais, vakarinėje Cheopso piramidės pusėje, buvo rasta kapavietė su antkapiu, kuriame buvo pavaizduotas šuo. Ant antkapio buvo užrašyti šie žodžiai:
"Šuo vardu Abuwtiyuw, kuris buvo jo didenybės sargas"
Dievo Anubio galva
Faraono liepimu buvo įrengta ši kapavietė su antkapiu, Dievo Anubio garbei.
Manoma, kad patys egiptiečiai, įsikurdami Maltos ir Gozo salose, esančiose prie Italijos krantų, leido šiems šunims per 5000 metų visai nepakisti ir tapti šių salų vietiniais gyventojais. Dabar faraonų šuo yra nacionalinė Maltos salos veislė, čia šie šunys buvo auginami triušių medžioklei, bei namų apsaugai, vietiniai žmonės juos vadina "Kelb-tal-Fenek" arba triušinis šuo. 1930 metais pirmas faraonų šuo buvo įvežtas į Didžiąją Britaniją, o dar vėliau 1963 metais iš Maltos ir Gozo salų jau antrą kartą atkeliavo faraonų šuniukas į Angliją. 1967 metais pirmą faraonų šuniuką įvežė į Jungtines Amerikos Valstijas misteris Harperis,o 1970 metais buvo įkurtas Amerikos faraonų šunų klubas (PHCA).Pirmą kartą faraonų šunų veislė buvo užregistruota Amerikos šunų klube (AKC) 1984 metais ir ši veislė buvo įrašyta į kurtų grupę.
Dabar ši veislė sutinkama visame pasaulyje.
••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••
Standartas
Bendras aprašymas
Tai galingas, greitas ir gracingas šuo. Faraonų šuo yra vidutinio aukščio, kilnus, tiksliai išreikštomis linijomis, gerai subalansuotas šuo. Judesys laisvas, greitas, bei labai lengvas.
Galva ir kaukolė
Kaukolė ilga, sausoka. Priekinė snukio dalis šiek tiek ilgesnė už kaukolę. Viršutinė kaukolės dalis su priekine snukio dalimi sudaro buką pleištą.
Nosis
Kūno spalvos, deranti su kailiu. Kitų spalvų negali būti.
Sukandimas
Galingi žandikauliai su stipriais dantimis. Žirkliškas sukandimas.
Akys
Akys gintarinės spalvos derančios su kailiu, ovalios. Žvilgsnis nuosaikus, gilus.
Ausys
Ausys vidutiniame aukštyje, stačios šuniui susijaudinus ar suklusus, bet labai judrios, ausų pagrindas platus.
Kaklas
Ilgas, raumeningas, matomas nežymus lankas aukštai laikantis galvą. Gerklės pusėje linija tiesi.
Kūnas
Kūnas yra lengvas, su beveik tiesia viršutine linija, neryškiai žemėjanti žiūrint link uodegos. Krūtinė gyli beveik siekianti alkūnes. Šonkauliai judrūs. Šuns ilgis ties gogu nuo žemės yra trumpesnis už ilgį nuo krūtinės iki užpakalio.
Uodega
Uodega botago formos, ją bėgdamas šuo neša vidutiniame aukštyje, kai šuo stovi uodega kabo tarp užpakalinių kojų. Judant šiek tiek išlenkta. Uodega negali būti pabrukta tarp kojų. Sraigto formos uodega yra trukumas.
Šuns priekinė dalis
Pečiai ilgi, šiek tiek palinkę ir nežymiai nuleisti atgal, taip pat stiprūs ir neapkrauti. Priekinės kojos tiesios ir lygiagrečios. Alkūnės prigludusios prie kūno.
1. Status kampas
2. Tiesus kampas
3. Taisiklingas peties kampas
Šuns užpakalinė dalis
Stipri ir raumeninga. Gerai išsivysčiusios šlaunys. Užpakalinės kojos lygiagrečios.
Pėdos
Šiek tiek panašios į kiškio ir katės, tačiau stipresnės, puikūs ir stiprūs pirštų sąnariai, neatsukti nei į vidų, nei į išorę. Letenos tvirtos.
Kailis
Kailis lygus ir blizgantis, trumpas plaukas, yra prigludę plaukai ir šiurkštūs. Įvairūs randai po traumų neturėtų būti trukumas.
Spalva
Yra du spalvų tipai: sodriai rusva ir beveik kaštoninė su baltomis dėmėmis, tam tikrose vietose. Yra labai vertinamas baltas uodegos galiukas. Balta dėmė ant krūtinė yra vadinama "žvaigžde". Taip pat nėra trukumas, kuomet yra šiek tiek baltos spalvos ant letenų ir plonas baltas dryžis per snukio centrą. Bet kokia balta dėmė ant faraono šuns nugaros, pečių, kaklo, ar ant kitos nepaminėtos vietos yra diskvalifikuojamas trukumas.
Judesys
Labai lengvas tarytum plaukiantis, galva turi būti pakelta gana aukštai, šuo turi judėti pagrindu lengvai. Kojos ir letenos turi judėti kūno linija, bet koks kojų metimas į šalis ar aukštai kėlimas tarytum žirgo bėgimas yra didelis trukumas.
Aukštis
Patinų aukštis nuo 58,42 cm iki 68,5 cm, kalyčių nuo 53,34 cm iki 58,42 cm. Leidžiamas šioks toks aukščio neatitikimas.
Temperamentas
Tai inteligentiškas, draugiškas, meilus, bei žaismingas šuo. Taip pat labai aktyvus ir budrus. Turi labai didelį medžioklės instinktą, labai gerai užuodžia ir mato. Tai labai greitas šuo.
Diskvalifikacija
Bet kokia balta dėmė ant kaklo viršaus ar nugaros, pečių ar kitų vietų išskyrus leistinas yra diskvalifikuojamas trukumas.